Fermentuotų gauromečio lapų arbata /ivan čaij/ 50 gr.

Fermentuotų gauromečio lapų arbata /ivan čaij/ 50 gr.

Sudedamosios dalys: 100% fermentuotas gaurometis

Grynas kiekis 50 gr.

Laikyti sausoje, tamsioje vietoje

Dažnai kyla klausimas, kokią žolelių arbatą naudoti: fermentuotą ar nefermentuotą. Abiejų arbatų rūšys yra naudingos organizmui. Tačiau fermentacijos procesas sustiprina visas naudingasiąs žolelių savybes, ir suteikia joms naujų savybių. Fermentacija yra sudėtingas procesas, kai nesant deguonies netirpios medžiagų formos paverčiamos tirpiomis. Fermentacijos metu lapai praktiškai nėra oksiduojami, todėl ši arbata išlaiko daugiau naudingų savybių, pasižymi subtilesniu skoniu ir aromatu. Fermentuoto gauromečio lapų medžiagas organizmas geriau ir greičiau absorbuoja.  Todėl, jei norime gauti maksimalų gauromečio efektą, turėtumėte jį fermentuoti. Svarbus skirtumas yra galiojimo laikas. Paprastiems džiovintiems augalams šis laikotarpis yra ne daugiau kaip dveji metai.  Fermentuota gauromečio arbata laikoma daug ilgiau, ir po oksidacijos (fermentacijos) proceso gauromečio arbatą galima laikyti iki 4-5 metų. Kai kurie netgi pažymi, kad kuo ilgiau laikoma fermentuota gauromečio arbata, tuo ji tampa skanesnė ir aromatingesnė.

Fermentuotos gauromečio arbatoje  beveik nėra kofeino, tai suteikia jai didžiulį pranašumą.

100 gramų žalių gauromečio lapų yra: 2,3 mg geležies, 1,3 mg nikelio, 2,3 mg vario, 16 mg mangano, 1,3 mg titano, 0,44 mg molibdeno, 6 mg boro, stimuliuojančio kraujodarą, taip pat kalio, natrio, kalcio, magnio, ličio ir kt. Beje, vitamino C gauromečio lapuose yra 3 kartus daugiau nei apelsinuose, todėl jis yra būtinas gydant mažakraujystę ir medžiagų apykaitos sutrikimus. Gauromečio arbatoje yra daug baltymų, kuriuos organizmas lengvai pasisavina, užtikrindamas sotumo jausmą . Gauromečio arbata yra labai populiari tarp tų, kurių profesija siejama su ekstremaliomis sąlygomis, nes ji paprastai ir greitai suteikia kūnui energijos.

Fermentuoti gaurometį pradėta tik 18 amžiuje, kai rusų pirklys, dirbęs Kinijos ambasadoje, nusižiūrėjo arbatžolių fermentavimo procesą ir pritaikė jį Rusijoje, gauromečio fermentavimui

Gauromečio arbata pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis. Pagal šias savybes gauromečio arbata lenkia gluosnio, meškauogės, ažuolo žievės arbatas. Dėl didelio gleivių kiekio gauromečio arbatoje, ji sėkmingai naudojama skrandžio ir žarnyno gydymui. Dėl savo raminančiujų savybių naudojama kaip švelni migdančioji ar raminančioji priemonė. Gaurometis dažnai vadinamas vyriška žole. Gydant prostatitą, prostatos adenomą ir naudojant kaip šių ligų prevencinę priemonę, gauromečio arbata neturi konkurentų.

 Gauromečio arbata naudojama įvairių tautų liaudies medicinoje.

 Mongolai lapais ir žiedais gydo viduriavimą, dizinteriją, skrandžio opas, žarnyno ligas.

Tibeto medicinoje gaurometis  naudojamas  kaip priemonė nuo  nemigos, nuo galvos skausmo ir priešvėžinė.

Rusų liaudies medicinoje gauromečio rekomenduojama kaip nuskausminamoji,  priešuždegiminė, nuo vidurių užkietėjimo padedanti priemonė. Gaurometis buvo naudojama kaip karščiavimą  mažinanti, gerinanti medžiagų apykaitą, antibakterinė, krūtinės anginą lengvinanti priemonė.

                   Apibendrinant galima teigti, kad liaudies medicinoje gaurometis naudojamas esant: migrenai, galvos skausmui, otitui, skrandžio ir žarnyno ligoms, viduriavimui,mažakraujystei,epilepsijai,alkoholinei psichozei,gonorėjai, sifiliui.

Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad fermentuotos gauromečio arbatos paslaptis, tame, kad ši arbata suderina pagrindinį kūno reguliavimo trikampį: smegenis (neuroprotektorius), imunitetą (imunoprotektorius) ir hormonus (endokrinoprotektorius). Fermentuoto gauromečio arbatai priskiriama daugybė gerų savybių:

padidina apsaugines kūno funkcijas, aktyvina imuninės sistemos veiklą;